pragmatinė pedagogika

pragmatinė pedagogika
pragmatinė pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pragmatizmo filosofija grindžiama pedagogikos kryptis. Jos pradininkas – JAV pedagogas Dž. Diujis (1859–1952). Jis yra vienas iš žymiausių XX a. JAV pedagogų, kurio filosofijos pamatą sudaro utilitaristinės pažiūros. Net spręsdamas tiesos ir moralės klausimus jis laikėsi naudos principo. Mokykloje turi būti mokoma to, kas naudinga mokiniui. Tai būsią naudinga ir visuomenei. Dž. Diujio idėjos labai tiko pragmatinei, morališkai nestabiliai visuomenei. Jo tipo mokyklose sumenko mokymo turinys, nemažai mokinių liko beraščiai. Dž. Diujis sukūrė naują pragmatizmo kryptį, vadinamą instrumentalizmu. Jį laikė savo pedagogikos pagrindu ir praktiškai išbandė prie Čikagos universiteto įkurtoje eksperimentinėje mokykloje. Manydamas, kad bet kokia teorija yra veikimo priemonė, kad jos tiesa glūdi praktinėje asmens veikloje, o ne istorinėje žmonijos patirtyje, iškėlė pedagoginę asmenybės pritaikymo prie esamų sąlygų ir situacijų idėją. Tam esą reikia kaupti individualią vaiko patirtį, reikalingą tinkamai prisitaikyti prie socialinės aplinkos, kad būtų galima sėkmingai veikti. Jis kritikavo senąją JAV ir Vakarų Europos mokyklą (J. A. Komenskį, J. F. Herbartą ir kt.) už neproduktyvų, scholastinį mokymą, pabrėžė būtinumą naujos mokyklos sistemos, kurioje būtų mokoma spręsti iškilusius gyvenimo uždavinius, problemiškai mąstyti, praktiškai veikti. Kartu Dž. Diujis buvo ir pedocentrizmo ideologas: vaikas – tai centras, apie kurį turi suktis mokymo procesas. Mokant reikia atsižvelgti į vaiko interesus, būtina derintis prie jų, ugdyti individualybę, užtikrinti asmenybės laisvę. Todėl jo sukurtoje mokykloje nebuvo pastovios mokymo programos, atmestas vadovaujamas mokytojo vaidmuo. Darbas turįs būti viso mokymo centras, nes tik išmokus darbo galima geriausiai prisitaikyti prie gyvenimo. Dž. Diujio pedagoginė sistema prigijo ne tik JAV, bet ir Japonijoje, Anglijoje, Meksikoje, Italijoje, Turkijoje. Ilgainiui paaiškėjo, kad ši sistema negarantuoja tvirtų mokslinių žinių, todėl pradėtos daryti mokyklos reformos arba visai atsisakyta šios sistemos. Dž. Diujio idėjos darė poveikį daugeliui pedagogų, tarp jų ir lietuvių. kilmė gr. pragma – nauda, praktika + pedagogika

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pragmatinė pedagogika — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Pedagogikos šaka, akcentuojanti ir nagrinėjanti vaikų aktyvumą, glaudžius mokyklos ir tėvų ryšius, vaiko asmenybę, darbo įgūdžių sudarymą. Pragmatinės pedagogikos kūrėjas – G. Dewey.… …   Sporto terminų žodynas

  • pragmatic pedagogics — pragmatinė pedagogika statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Pedagogikos šaka, akcentuojanti ir nagrinėjanti vaikų aktyvumą, glaudžius mokyklos ir tėvų ryšius, vaiko asmenybę, darbo įgūdžių sudarymą. Pragmatinės pedagogikos kūrėjas… …   Sporto terminų žodynas

  • pragmatische Pädagogik — pragmatinė pedagogika statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Pedagogikos šaka, akcentuojanti ir nagrinėjanti vaikų aktyvumą, glaudžius mokyklos ir tėvų ryšius, vaiko asmenybę, darbo įgūdžių sudarymą. Pragmatinės pedagogikos kūrėjas… …   Sporto terminų žodynas

  • прагматическая педагогика — pragmatinė pedagogika statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Pedagogikos šaka, akcentuojanti ir nagrinėjanti vaikų aktyvumą, glaudžius mokyklos ir tėvų ryšius, vaiko asmenybę, darbo įgūdžių sudarymą. Pragmatinės pedagogikos kūrėjas… …   Sporto terminų žodynas

  • Schulreform — mokyklų reforma statusas T sritis švietimas apibrėžtis Išorinis ir vidinis mokyklos veiklos pertvarkymas siekiant efektyvesnių mokymo ir auklėjimo rezultatų. Išoriniai pertvarkymai apima mokyklų sistemą bei struktūrą, vidiniai – mokymo planą,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • mokyklų reforma — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Išorinis ir vidinis mokyklos veiklos pertvarkymas siekiant efektyvesnių mokymo ir auklėjimo rezultatų. Išoriniai pertvarkymai apima mokyklų sistemą bei struktūrą, vidiniai – mokymo planą, turinį, pamoką.… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • school reform — mokyklų reforma statusas T sritis švietimas apibrėžtis Išorinis ir vidinis mokyklos veiklos pertvarkymas siekiant efektyvesnių mokymo ir auklėjimo rezultatų. Išoriniai pertvarkymai apima mokyklų sistemą bei struktūrą, vidiniai – mokymo planą,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • реформа школы — mokyklų reforma statusas T sritis švietimas apibrėžtis Išorinis ir vidinis mokyklos veiklos pertvarkymas siekiant efektyvesnių mokymo ir auklėjimo rezultatų. Išoriniai pertvarkymai apima mokyklų sistemą bei struktūrą, vidiniai – mokymo planą,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”